Penktadienį po rekolekcijų penktokai skubėjo dar suspėti parepetuoti, nes tikėjosi nepriekaištingai sugiedoti išmoktas giesmes ir kuo puikiausiai suvaidinti pasirinktą vaidmenį. Penktokai labai stengėsi padovanoti visiems džiugią šventę.
Kai mokiniai, tėvai, mokytojai ir svečiai susirinko salėje, suskambo kalėdinė giesmė ir penktokai virto piemenukais, karaliais, angelais, pasirodė ir Marija, ir Juozapas. Netikėtai piemenukams pasirodžiusi dangiška būtybė pranešė pačią geriausią naujieną, kokią tik pasaulis apskritai yra girdėjęs. Angelas pasako, kad jeigu piemenėliai paskubės ir greitai nubėgs į miestą, tai savo akimis išvys Tą, nuo kurio priklausys tolesnis žmonijos likimas. Piemenėliai asmeniškai liudys reikšmingiausią visų laikų įvykį. Piemenukai apstulbę dairosi vienas į kitą, o angelai vis tebegieda. Giesmei dar nesibaigus, piemenys leidžiasi į tvartelį pasižiūrėti į Tą, apie kurį pranašavo pranašai ir svajojo šventieji.
Penktokų ir tikybos bei muzikos mokytojų sumanymas buvo įgyvendintas puikiai. Sukurtu spektakliu visi labai džiaugėsi. Paskutinei giesmei nuskambėjus direktorė T. Savel ir šventėje dalyvavęs kunigas Augustin pakvietė visus pasidalinti kalėdaičiu.