Baigiant ciklą pamokų, skirtų Antano Baranausko kūrybai analizuoti, organizuota integruota lietuvių literatūros ir ekologijos pamoka. Mokymosi uždavinys skatino analizuoti grožinį kūrinį, randant sąsajų su XIX a. istorijos įvykiais, ir formuoti mokinių ekologinį sąmoningumą bei vykdyti švietėjišką gimnazijos misiją ekologiško gyvenimo būdo klausimais. Šiai pamokai ruošėsi IIIG klasės gimnazistai, kurie pasistengė apibendrinti visa tai, ką sužinojo, atrado ir analizavo aptardami poemą ,,Anykščių šilelis“.
Aktualizuodami klasiką, gimnazistai neužmiršo ir pastiprinti ekologines žinias, todėl organizavo diskusiją ,,Kas tvaru literatūroje ir gamtoje?“. Poemą ,,Anykščių šilelis“ skaityti buvo įdomu, nes tai artima gimnazistų patirčiai. Jie gyvena taip pat miškų apsuptyje. Poemos vaizdai žadina vaizduotę, skatina atidą žodžiui, kuriuo kuriamas garsas, vaizdas, aprašoma kvapų įvairovė. XXI a. žmogui svarbu saugoti žaliąjį gamtos rūbą. Dalis gimnazistų pateikė įžvalgų apie poemos meninę vertę, meninių priemonių įtaigumą, kita grupelė atskleidė gamtosaugos problemų esmę, pateikė žinių apie Anykščių šilelio formavimosi ir išsaugojimmo tendencijas. Diskutuojant prisiminta naujausio judėjimo iniciatorė 16 metų moksleivė iš Švedijos Greta Thunberg. Taigi šioje pamokoje aptartos ir literatūros, ir gamtos tvarumo tendencijos nuo XIX a. iki XXI a.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Matulevičienė