MUZIEJUS KVIEČIA LANKYTOJUS
I salė. Etnografijos
Naujose muziejaus patalpose pirmoji salė skirta senolių buities daiktams eksponuoti. Čia galima išvysti puodynių, lygintuvų, laikrodžių, lagaminų, lovatiesių, geldų, vaiko lopšį, verpimo ratelį. Lentynose rikiuojasi senos knygos, o prie jų senutėlė mokinio kuprinė.
II salė. Ana Krepštul
Aštuoniasdešimtųjų Anos Krepštul gimimo ir penktųjų mirties metinių minėjimo proga įkurtas liaudies dailininkės, kurios vardu pavadinta mūsų mokykla, muziejus. Daug išmonės, energijos ir laiko paaukojo mokytojai Vaclava Tkačenko ir Lech Ražanovski kurdami šią muziejaus dalį. Eksponuojami autentiški dailininkės asmeniniai daiktai, šeimos nuotraukos, laiškai, piešinių eskizai, paveikslų reprodukcijos, mokinių darbai.
Sukaupta informacija pasakoja šimtametės mokyklos gyvavimo istoriją. Stenduose apdovanojimai už sportinius pasiekimus, mokyklą baigusių mokinių nuotraukos, mokyklos dokumentai, senosios mokyklos nuotraukos, mokinių kelionių įspūdžiai. Pats naujausias eksponatas – senas senutėlis mokinio suolas. Šį suolą per atidarymo iškilmes muziejui padovanojo Šalčininkų rajono švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič.
III salė. Mokyklos istorija
Muziejus kviečia lankytojus
2012 m. spalio 9 dieną ilgai lauktas muziejus, kuris išsidėstęs trijose salėse, pagaliau vėl pradėjo veikti. Į muziejaus atidarymo ceremoniją atvyko daug garbingų svečių iš Vilniaus, Šalčininkų. Pirmieji į muziejų, perkirpę juostelę, įžengė Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje P. Vdoviak ir Šalčininkų rajono meras Z. Palevič. Malonu dar kartą visiems priminti, kad Z. Palevič yra mūsų mokyklos auklėtinis.Ilgus mėnesius dalies mokytojų ir mokinių kalbos tesisuko tik apie muziejų. Dažnai buvo girdėti žodžiai: eksponatai, paveikslai, rėmeliai, nuotraukos, lentynos… Ir visi nekantriai laukėme, kada gi rusų kalbos mokytoja Vaclava Tkačenko ir technologijų mokytojas Lešek Rožanovski su pagalbininkais baigs darbus ir mes būsime pakviesti į muziejaus atidarymą.
Taigi galime pasižvalgyti po muziejaus sales. Pirmojoje sukurta prosenelių namų atmosfera: kabo žibalinė lempa, ant lentynos stovi senoviški, anglimi kaitinami lygintuvai, kabo lovatiesės, prie sienos stovi knygų spinta, ant lininio rankšluosčio kabo rankinių laikrodžių kolekcija, o prie lango puikuojasi sieniniai ir staliniai laikrodžiai, netoli sustatytos geldos… Viską sunku išvardinti, todėl patraukiame į kitą muziejaus kambarį, kuris skirtas mokyklos globėjai Anai Krepštul. Dar iš karto būtina pasakyti, kad dailininkei skirta ekspozicija yra naujiena mūsų mokyklos muziejuje.
Šie, 2012 m., yra skirti Anai Krepštul metai, nes minimos dailininkės aštuoniasdešimtosios gimimo ir penktosios mirties metinės. Taigi šios datos ir paskatino apibendrinti sukauptą medžiagą apie mūsų mokyklos globėją Aną Krepštul. Vos tik atsistoji tarpduryje, iš karto susiduri su Anos Krepštul akimis, kurios žvelgia iš portreto nuo sienos. Eksponatai pasakoja Anos Krepštul gyvenimo istoriją, kuri buvo išskirtinė, paženklinta kančios ir skausmo ženklu. Apžiūrėję nuotraukas, piešinius, perskaitę prisiminimus pasukame į trečiąją muziejaus salę, kuri atskleidžia mūsų mokyklos, kuriai jau šimtas metų, istoriją.
Atrodo, kad savo mokyklos istoriją gerai žinome, bet vis tiek smalsu pasidairyti ir pažiūrėti, ką pasakoja eksponatai. Ir visai smagu pamatyti dar jaunų mokytojų veidus, nuotraukose galim pamatyti savo jaunas mamas ir tėčius. Juk dauguma yra baigę mūsų mokyklą. Kitos nuotraukos pasakoja apie netolimą praeitį, kurią mes patys gerai prisimename, nes esame jos liudytojai.
Tai toks trumputis pirmas reportažas iš vėl pradėjusio veikti muziejaus lankymo pirmąją darbo dieną. Užsukite ir Jūs, pasirašykite Svečių knygoje ir taip pat tapsite mokykls istorija!!!