Ana Krepštul

ana_krepstul

       Ana Krepštul gimė 1932 metais vasario 20 dieną Tabariškėse, mokytojo šeimoje. Buvo stebėtasi nepaprastai mėlynų akių mergaite, tačiau niekas net neįtarė, kad tai sunkios ligos požymis. Mažosios Anos kaulai pradėjo silpnėti ir trupėti. Gydytojai ilgai negalėjo nustatyti diagnozės, o kai ligą nustatė, nemokėta jos gydyti. Būdama 10 metų susirgo kaulų tuberkulioze ir osteoporoze, dėl to patyrė virš 70 kaulų lūžių. Be to, sirgo širdies liga ir diabetu. Stiprioje asmenybėje skausmas pažadino talentą. Trylikametė Ana pradėjo tapyti. Ilgai jos mokytoju ir kritiku buvo tėvas. Kai abu tėvai mirė, brolis ir sesuo išsikraustė kitur, Ana liko viena senoje Krepštulių sodyboje ir gyveno ten iki mirties.
        Būdama 16 metų surengė pirmąją savo darbų parodą. Kita paroda įvyko 1985 metais liaudies kūrybos bendrijoje. Tada Anai suteikė liaudies dailininkės vardą. Jos darbai buvo pristatyti Raudonojo Štandaro” (dabar “Kurier Wileński”) redakcijoje, Vilniaus krašto mokyklose. Parodos vyko ir Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Anos Krepštul paveikslų yra asmeninėse kolekcijose JAV, Anglijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kituose kraštuose. 1995 metais įvyko Anos Krepštul paveikslų paroda Čikagoje.
       1987 metais nutapytas Aušros Vartų motinos paveikslas kartu su nedidele kitų paveikslų kolekcija buvo nuvežtas į Lenkiją ir ten padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. 1993 metais Ana Krepštul vėl parengė dovaną popiežiui: Dievo motinos paveikslą, išsiuvinėtą šilkiniais siūlais. Dailininkė dovanojo savo paveikslus bažnyčioms Šumske, Eišiškėse, Turgeliuose ir Tabariškėse. Jos kūrybinio gyvenimo rezultatas yra labai didelis – virš 3000 paveikslų.
     Ana Krepštul – viena įdomiausių ir gražiausių Šalčininkų rajono asmenybių. Jos nepalaužiama valia, stiprybė, ramybė, požiūris į pasaulį – yra pavyzdys kiekvienam, kančių nepatyrusiam žmogui. Dailininkės kūryba spinduliuoja grožiu, gėriu ir ramybe. Ne vienas jos paveikslas buvo kuriamas didelėmis pastangomis, dažnai su kančia, tačiau toks darbas – tai raginimas pastebėti gyvenime viską, kas yra gražu.
      Dailininkė mirė 2007 m. spalio 12 d.
    2008 m. vasario 20 d. Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski įteikė dailininkės seseriai Danutai Moločko Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačinskio 2008 m. vasario 15 d. pasirašytą nutarimą, kuriuo Ana Krepštul po mirties apdovanota Lenkijos Atgimimo Kryžiumi už nuopelnus Vilniaus kraštui. 
      2008 vasario 20 d. Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos mišios už liaudies menininkę, dailininkę Aną Krepštul. Tądien ji būtų sulaukusi 76 metų. Deja, 2007 m. spalio 12 d. ji pasitraukė iš gyvenimo palikdama didžiulį turtą – virš 3000 paveikslų. Pagerbti Anos Krepštul atminimo atvyko Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Januš Skolimovski, Šalčininkų rajono meras Leonard Talmont, mero pavaduotojas Zdzislav Palevič, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič, Turgelių seniūnas Voicech Jurgelevič, kunigai Dariuš Stančik, Henrik Naumovič, draugijos „Wspólnota Polska” Podlaskio skyriaus pirmininkė ponia Maria Žeško, rajono švietimo įstaigų vadovai, jaunimas ir kiti garbės svečiai.
    Siekiant įamžinti Anos Krepštul atminimą, planuojama pastatyti paminklą dailininkės palaidojimo vietoje Tabariškių kapinėse.

DAILININKEI ANAI  KREPŠTUL  SKIRTAS SPEKTAKLIS

,,JOS NEPAŽINOME, BET JĄ MYLIME”

      Pamename, kaip  mokykloje pasklido žinia: ,,Atvažiavo režisierė!”, ,,Režisierė iš Varšuvos!!!” Oi, kaip viskas pasidarė įdomu. Netrukus kai kuriuos mokinius pakvietė į atranką, nes, kaip sužinojome vėliau, bus režisuojamas spektaklis.
      Smalsu buvo sužinoti, kas pateko į laimingųjų sąrašą ir kurs spektaklį. Kai pasisekdavo praverti aktų salės duris, pamatydavome vienuoliktokus: Moniką, Milaną, Augustą,  du Kšištofus, Malgožatą, Mareką, vėliau supratome, kad aštuntokės – Marijolia, Sabina, Justina, Evelina,  dvi Katažinos – taip pat yra aktorės. Galų gale išgirdome, kad ir Rafalas pakviestas groti tango. Oi, kaip smalsu buvo. Klausinėjome, smalsavome, kaip sekasi vaidinti, beveik nieko nesužinojome, tik visi tvirtino, kad režisierė labai griežta ir reikli. Liko belaukti spektaklio premjeros.
     Afiša skelbė, kad spektaklis bus spalio 9 d. Sulaukėme. Įėjome į aktų salę. Scena buvo atvira. Stovėjo stalas, dengtas išsiuvinėta staltiese,  netoliese pastatytas molbertas ir gėlių vazonas. Netrukus invalido vežimėlyje pasirodė… nepatikėsite … Ana Krepštul. Kiek vėliau  jos sesuo Danuta,  vyresnis brolis, trys kunigai… Skambėjo ištraukos iš prisiminimų, dienoraščių puslapių, mokinių rašinių fragmentai.  Mūsų įsivaizduojama Ana Krepštul – vaidino Malgožata – buvo ir stipri, ir pažeidžiama, bet gilus tikėjimas teikė jėgų iškęsti visus likimo smūgius.
     Baigiantis spektakliui scenoje pasirodė ir režisierė. Tuomet sužinojome, jog tai yra poetė, režisierė, renginių vedėja Alina Lassoto. Režisierė šypsojosi ir visai neatrodė griežta. Netikėtai pasirodė Pavel su Zbignevu ir gėlėmis apdovanojo režisierę ir pagrindinę aktorę – Malgožatą. Publika plojo atsistojusi. Daugelio žiūrovų akyse blizgėjo ašaros…
     Nutilus aplodismentams buvo dėkojama žinomai režisierei A. Lassoto. Kalbėjo mokyklos direktorė,  rajono meras Z. Palevič, svečias iš Lenkijos Konsulato, Anos Krepštul muziejaus direktorė Danuta Moločko, švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Markevič ir kiti svečiai.
Daugiau informacijos: