PASIPUOŠĖME ODINĖMIS APYRANKĖMIS

PASIPUOŠĖME ODINĖMIS APYRANKĖMIS

     Mes, IG ir IIG klasės gimnazistai, gegužės 17 d. rytmetį, lydimi šiluma nelepinančios saulės spindulių, išvykome į Vilnių ieškoti senųjų amatų  paslapčių. Apie odininkystę iki šios dienos retas kuris iš mūsų gimnazistų žinojo.

    Mus maloniai sutiko dirbtuvių šeimininkas Martynas Švedas, kuris ne tik odininkystės vingrybes išmano, bet dar  yra ir   grupės „Ugniavijas“ narys,  ir  senovės baltų draugovės  „Kovarnis“ idėjų puoselėtojas.

280930323_538259741340865_5962492095254347418_n     281035051_752802902747349_2475516857011188918_n

281399303_369599058534687_2941589041233751283_n     281114242_542892937185566_2711763859302740721_n

  Veikla prasidėjo trumpu pasakojimu, patvirtinančiu, kad vienas seniausių amatų pasaulyje yra odininkystė. Meistras papasakojo apie senųjų laikų odminių gildiją ir kartais randamus tų laikų odos dirbinius. Netrukus visi išklausė instrukciją, stebėjo meistro rankų judesius ir kibo į savarankišką veiklą – stengėsi pinti iš odinių virvučių apyrankę. Teko darbuotis žirklėmis, kaltu ir yla, bet svarbiausia – pirštų miklumas. Atsirado tokių darbštuolių, kurie greitai perprato pynutės  nėrimo paslaptis, ir jau greitai grožėjosi nauju papuošalu. Meistras Martynas negailėjo šiems auksarankiams pagyrimų. Pasisekė visiems: kilpelė po kilpelės, vija po vijos, apyrankė vis ilgėjo, kiekvienas  džiaugdamasis matavo naują  riešo papuošalą.

  Turiningai prabėgo rytmečio valandos: susipynė senieji amatai, baltų ženklų istorija, etninės kultūros slinktys, asmeninė patirtis, bendrystė ir Kultūros paso  programos galimybės,  todėl  visai nebaisus buvo lietus, kuris pasitiko grįžtant į gimnaziją.

IG ir IIG klasės informacija